Dorovinis akademiko D.S. Lichačiovo Kodeksas

Brangūs draugai! Projektas "Išmintingos mintys apie dorovę" akivaizdžiai pademonstravo visų tautų ir visų laikų tikrųjų dorovinių vertybių tapatumą. Mes baigiame šį projektą Judėjimo tinklapyje. Galbūt po kažkurio laikotarpio citatos apie dorovę sugrįš į mūsų tinklapį atnaujintu pavidalu. O kol kas, baigiant projektą, mes siūlome jūsų dėmesiui akademiko Dmitrijaus Sergejevičiaus Lichačiovo dorovinį kodeksą, kuriame yra nemaža analogijų ir su mūsų Judėjimo Kodeksu.

Фонд «ЗА НРАВСТВЕННОСТЬ!»

Dmitrijus Sergejevičius Lichačiovas (1906 metų lapkričio 28, Sankt-Peterburgas, Rusijos imperija – 1999 metų rugsėjo 30, Sankt-Peterburgas, Rusijos federacija) – rusų filologas, menotyrininkas, scenaristas, Rusijos mokslų akademijos akademikas (iki 1991 – TSRS Mokslų akademija). Fundamentalių darbų, skirtų rusų literatūros istorijai (didžiąja dalimi senovės Rusijos) ir rusų kultūrai, autorius. Autorius darbų (tame tarpe parašęs virš 40 knygų), skirtų plataus spektro senovės rusų literatūros teorijos ir istorijos problemų nagrinėjimui. Daugelis jų yra išversti į įvairias kalbas. Virš 500 mokslinių ir apie 600 publicistinių darbų autorius. Jo darbais įneštas žymus indėlis į senovės rusų literatūros ir meno tyrinėjimo vystymąsi. Akademiko Lichačiovo mokslinių tyrinėjimų laukas buvo labai platus: nuo ikonų tapymo tyrinėjimų iki kalinių buities analizės.

Visos savo darbinės veiklos eigoje Dmitrijus Sergejevičius buvo aktyvus kultūros gynėjas, dorovingumo ir dvasingumo propaguotojas.

Apie savo religinius jausmus akademikas D.S. Lichačiovas viešai nekalbėjo, retai rašė, bet savo tikėjimą tvirtai saugojo. Užrašuose "Apie gyvenimą ir mirtį" jis rašė: "Negalima į Dievą tikėti "tarp kitko", retkarčiais, prisiminti Dievą kaip postulatą tik kai kas nors paklausia".

Dmitrijus Sergejevičius daug rašė vaikams ir jaunimui. Norėdamas perduoti augančiai kartai dvasinio-dorovinio auklėjimo pagrindus, jis rašė ir publikavo laiškus apie gėrį; krikščioniškos Evangelijos pagrindu surašė dorovinius priesakus, iš kurių laikui bėgant susiformavo tikras etinis kodeksas.

D.S. LICHAČIOVO DOROVINIAI PRIESAKAI


  1. Mylėk žmones – ir artimus, ir tolimus.
  2. Kurk gėrį, nematydamas tame nuopelnų.
  3. Mylėk pasaulį savyje, o ne save pasaulyje.
  4. Būk kilnus ir su moterimi, ir ginčuose.
  5. Gerk iš neišsenkančio kultūros šaltinio, bet neužsprink.
  6. Kurk pagal jėgas - ne mastuose esmė.
  7. Nenuilsk darbe ir savęs tobulinime: kūrybiškai praturtindamas pasaulį – keiti save, doroviškai tobulindamas save – keiti pasaulį.
  8. Nei pavydo, nei godumo, nei pykčio niekados neįsileisk širdin.
  9. Neatmink pikta ir pikto pagailėk.
  10. Būk kuklus – puikybė niekinga ir juokinga.
  11. Pats save susiderink – orumas tavo kamertonas.
  12. Būk nuoširdus: klaidindamas kitus, pats save apgauni.
  13. Nebausk savęs už klaidą, bet pasimokyk iš jos.
  14. Mokykis skaityti susidomėjęs, su malonumu ir neskubėdamas; skaitymas – kelias į gyvenimišką išmintį, nesibodėk juo!
  15. Laikas žmogui nepavaldus, bet būk savo laiko šeimininkas.
  16. Neatsisakyk laikino, tarnauk amžinam, bet nebūk vergu nei vieno, nei kito.
  17. Būk tikintis – tikėjimas praturtina sielą ir sutvirtina dvasią.
  18. Atmink praeitį – joje tavo ištakos!
  19. Yra šviesa ir tamsa, yra kilnumas ir niekšybė, yra tyrumas ir purvas: iki pirmųjų reikia priaugti, o iki antrųjų ar verta kristi? Rinkis tai kas garbinga, o ne tai kas lengva.
  20. Visada turėk saiko jausmą.
  21. Nenusivilk ir nenuilsk ieškodamas gyvenimo prasmės - savo, o ne svetimo gyvenimo.
  22. Būks sąžiningas: visa moralė yra joje.
  23. Gerbk praeitį, kurk dabartį, tikėk ateitimi!
  24. Būk patriotu ir nebūk nacionalistu.
  25. Tavo namai - žemė, tavo šeima - žmonija, saugok juos!